„Artuma“ savo skaitytojus vasará kvieèia stabtelëti prie Dekalogo antrojo Þodþio – netark Dievo vardo be reikalo... Kitaip tariant, esame kvieèiami Dievo vardà tarti vertai ir su reikalu, net su malonumu, Já ðlovindami ir tikëdami Jo tikràja galia! Juk ne mes sugalvojome Jam vardà – Dievas pats apreiðkë já mums.

Todël ir ðio numerio centre – galingasis Jëzaus vardas: „Artuma“ ne tik spausdina mûsø jau kiek primirðtà Švè. Jëzaus Vardo litanijà, bet ir siûlo visiems ásitraukti á bendrà maldos akcijà – nuo Šv. Valentino dienos, vasario 14-os, melstis devyndiená uþ ásimylëjëlius, suþadëtinius, sutuoktinius bei vieniðus þmones; Vasario 16-àjà, þinoma, neuþmirðtant melstis uþ Lietuvà; o uþbaigiant devyndiená vasario 22-àjà, per Šv. Petro Sosto ðventæ – melstis uþ popieþiø Pranciðkø, nuolat vis praðantá mûsø maldos uþ save ir taip dþiugiai vedantá Baþnyèios bei þmonijos ðeimà á tikrojo dþiaugsmo pilnatvæ!

„Didþiuokitës jo ðventu vardu“ (1 Kr 16, 10) – primenama vasario „Artumoje“, sykiu þvilgsná kreipiant ir á mûsø paèiø vardus – „juk jie áraðyti danguje“ (plg. Lk 10, 20). Ir ne tiek svarbu, bet gal graþu ir verta, kad jie bûtø krikðèioniðki? Svarbiausia, kaip mintija autoriai, Dievas jau dabar kiekvienà vadina ir laikø pabaigoje ðauks jo vardu.

Vaikams ir tëvams „Artumoje“ skiriamas ciklas Dekalogas maþiesiems, o apie ðeimà dar tik svajojantiems graþiuoju suþadëtuviø laiku – ðiltas pokalbis su suþadëtiniais Rusne ir Àþuolu: kam jie skiria ðá meilës iðbandymo laikà? (Beje, abu jie atsiliepë á popieþiaus kvietimà ir vyksta á Romà ðvæsti Valentino dienos drauge su Šventuoju Tëvu!)

Salezieèiø ðeimynai jau raginant priimti bei pagerbti per daugybæ pasaulio kraðtø nuo 2009 metø keliaujanèias ðv. Jono Bosko relikvijas, „Artumos“ skaitytojai ras kelionës Lietuvoje kalendoriø ir tai, kaip prie jø melstis ir kà apskritai relikvijos reiðkia krikðèioniui.

O atsiliepiant á kitas ðio meto aktualijas, „Artumoje“ klausiama, „kaip man, krikðèioniui, elgtis su kitos religijos iðpaþinëju?“ Juk ðis klausimas „nebëra skirtas misionieriui ar keliautojui, tai tampa kasdieniu klausimu daugybës þmoniø gyvenime“, – raðoma straipsnyje, aptarianèiame Vatikano II Susirinkimo deklaracijà apie katalikø santykius su kitomis religijomis Nostra Aetate.

Šeimos politikos aktualijose pasakojama apie Šeimø tarybø veiklà penkiose savivaldybëse. Aptariamas krikðèioniø pilietiðkumo augimà liudijantis forumas Seime. Be to, aðtriai ir pagrástai raðoma apie ðiandienës demokratijos grimasà – neegzistuojanèià tarptautiniuose dokumentuose „teisæ á abortà“ ir norà þûtbût, net paslapèiomis (!) jà primesti valstybëms kaip privalomà „þmogaus teisæ“. Istorines demokratijos iðtakas primena „Akiraèiø“ skilties publikacija apie Periklá, vadinamà, nors ne visai tiksliai, Vakarø demokratijos „tëvu“.

„Artuma“ pradeda naujà psichoterapeuto Gintauto Vaitoðkos straipsniø ciklà apie homoseksualumà, bandant giliai ir ið esmës suvokti: tai nuodëmë, liga ar natûrali savybë?..

O jeigu vasario speigai Jus susargdintø, numeryje rasite gydytojo patarimà gydytis nûdien, regis, jau nebemadingu „lovos reþimu“, tuo apsaugant save ir neplatinant ligos kitiems.

Kita vertus, ar susirgæ, ar kanèioje, nelaimëje ar varge, savo kasdienoje ar dþiaugsme – nepamirðkime Jo. Tad á Jûsø rankas atkeliaujanti vasario „Artuma“ kvieèia ðauktis Dievo vardo – visada ir visur!

Dalë GUDÞINSKIENË